Ką galime padaryti kiekvienas

Dabar pats metas pasinaudoti demokratija bei Dievo duota galimybe, pats metas visiems kartu nuspręsti, kokia laukia ateitis ir padaryti moralinį pasirinkimą – pakeisti savo požiūrį į Žemę ir neveiklumą, pakeisti į atsakomybę ir konkrečią veiklą. Jei ir toliau elgsimės taip, kaip dabar, savo vaikams ir vaikaičiams, visai žmonijai paliksime sumenkusią ir priešišką planetą.

Privalome pasirinkti ir XXI amžių paversti atsinaujinimo laikotarpiu. Pasirinkti turime mes. Atsakomybė gula ant mūsų pečių. Ateitis priklauso mums.

Kai susiduri su tokia didele visuotinio atšilimo problema, lengva pasijusti nugalėtu ir bejėgiu – sunku patikėti, kad individualios pastangos tikrai gali turėti įtakos. Tačiau privalome pasipriešinti tokiam požiūriui, nes krizę galima įveikti tik tuomet, jei mes, kaip individai,prisiimsime atsakomybę. Lavindamiesi patys ir šviesdami kitus, mažindami sąnaudas ir nešvaistydami išteklių, tapdami visuomeniškai aktyvesni ir kurdami pokyčius savyje ir savo aplinkoje – tokiais ir daugybe kitų būdų kiekvienas iš mūsų gali pasiekti teigiamų rezultatų.

 

Daugiausia šiltnamio efektą nulemiančių dujų namuose išsiskiria deginant iškasamą kurą energijai ir šilumai gauti. Daug ką galima nuveikti mažinant tą emisiją.

 

I- PIRMĄ svarbų žingsnį energijos sąnaudų mažinimo link galite žengti paprasčiausiai pakeitę keletą elektros lempučių.

Energijos taupymas yra puikus dalykas ne tik dėl klimato krizės, jis gali virsti tikru pinigų taupymu. Nors daugybė priemonių yra pigios arba visai nekainuoja, kitos iš pradžių gali pareikalauti nedidelių investicijų, bet vėliau, sumažėjus sąskaitoms už energiją, atsipirks. Yra keletas konkrečių būdų, kaip galima taupyti energiją namuose.

Energetiškai efektyvaus apšvietimo pasirinkimas. Vienas iš lengviausių ir kainos prasme efektyviausių būdų mažinti energijos sąnaudas, sąskaitas už elektrą ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisiją yra namuose pakeisti įprastas kaitinamąsias elektros lemputes superefektyviomis kompaktinėmis fluorescencinėmis elektros lemputėmis (CFL). Šios lemputės puikiai tinka į daugumą įprastų namų apšvietimo lempų lizdų ir šviečia tokia pat šilta šviesa, bet yra daug ekonomiškesnės.  Nors CFL lemputės kainuoja šiek tiek brangiau, jos dega 10 000 valandų – dešimt kartų ilgiau nei kaitinamosios lemputės ir naudoja 66% mažiau energijos.

Kai įsigyjate naujus pirkinius, pasirinkite energiją taupančius prietaisus. 0ro kondicionierių, krosnių, vandens šildytuvų ir šaldytuvų modeliai, sukurti taupiai naudoti energiją, laikui bėgant padeda sutaupyti pinigų ir sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisiją.

Izoliuokite savo namus. Tinkama namo šilumos izoliacija gali sutaupyti pinigų, nes pašalinamas energijos nutekėjimas, dėl kurio reikia papildomo šildymo ar vėsinimo.

Taupykite karštą vandenį. Vandens šildymas – vienas pagrindinių namų ūkio energijos rijikų. Apkarpysite energijos sąnaudas nustatydami vandens temperatūrą ne didesnę nei 49 laipsniai pagal Celsijų. Taip pat galite taupyti karštą vandenį dažniau prausdamiesi po dušu nei maudydamiesi vonioje ir įrengę efektyvias lėtos srovės dušo galvutes.

Sumažinkite rezervinės galios švaistymą.

Dauguma buitinių prietaisų, įskaitant televizorių, DVD grotuvą, mobiliųjų telefonų kroviklius ar bet koki kiti įrengimai, turintys nuolat šviečiantį ekraną ar jutiklį, naudoja elektros srovę net ir tuomet, kai yra išjungti. Tiesą sakant, 25% energijos televizorius išeikvoja tada, kai yra neįjungtas. Vienintelis būdas užtikrinti, kad jūsų prietaisai nenaudotų elektros, yra ištraukti jų kištukus iš lizdų ar įkišti kištukus į tokius lizdus, kuriuos paskui galėsite išjungti (elektros lizdai taip pat naudoja nedidelius energijos kiekius, bet daug mažiau nei tiesiogiai įkišti prietaisų kištukai).

Pagerinkite savo namų, biuro efektyvumą. Energiją taupantys kompiuteriai yra aprūpinti srovę reguliuojančiais prietaisais, tad, kai galima, kompiuteris dirba mažos galios režimu. Kadangi kompiuteriai paprastai ir  nenaudojami paliekami įjungti, srovės valdymas galėtų sutaupyti 70% paprastai kompiuterio sunaudojamos energijos. Taip pat žinokite, kad nešiojamieji kompiuteriai maždaug 90% energetiškai efektyvesni negu personaliniai. Rašalinis spausdintuvas sunaudoja 90% mažiau energijos, negu lazerinis. O spausdinant spalvotai naudojama daugiau energijos, nei spausdinant juodai ir baltai. Kai galite, pasirinkite daugiafunkcinius prietaisus, pavyzdžiui, spausdintuvą, faksą, kopijavimo aparatą ir skenerį viename, kadangi jie sunaudos mažiau energijos, nei išeikvotų atskiros mašinos.

Prisijunkite prie „žaliosios energijos“.

 

Mažinkite CO₂ emisiją. Mažinkite nuvažiuotų kilometrų kiekį eidami, važiuodami dviračiu, važiuokite su draugais ir, kur tik įmanoma, naudokitės visuomeniniu transportu.

Vairuokite išmoningiau. Jei neišvengiamai privalote vairuoti, keletas paprastų pakeitimų vairavimo įpročiuose gali padidinti jūsų transporto priemonės degalų efektyvumą ir sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisiją. Jei įmanoma, venkite važiuoti piko valandomis. Iššvaistysite mažiau laiko stovėdami spūstyje,  o jūsų automobilis išeikvos mažiau degalų. Laikykitės greičio apribojimų, venkite bereikalingo variklio darbo tuščia eiga ir stenkitės gerai prižiūrėti automobilį. Reguliarus remontas užtikrina gerą darbą ir mažina emisiją. Kiek tik įmanoma, planuokite iš anksto ir vienai kelionei numatykite kuo daugiau užduočių.

Įsigydami naują automobilį, rinkitės kuo ekonomiškesnį. Vairuodami transporto priemonę, kuri su litru degalų nurieda daugiau kilometrų, ne tik saugote savo piniginę, taip pat mažinate CO₂ emisiją.

 

Darbas namuose. Dar vienas būdas sumažinti nuriedėtų kilometrų skaičių yra darbas namuose. Išeikvosite mažiau laiko ir energijos kelionėje ir galėsite daugiau dėmesio skirti verslui.

Mažinkite emisiją mažiau vartojant ir išmintingai saugant. Viskam, ką perkame, gaminti ir transportuoti reikia energijos. Vadinasi, kiekviename gamybos etape išskiriama iškasamo kuro emisija. Puikus būdas sumažinti sunaudojamos energijos kiekį yra paprasčiausiai mažiau pirkti. Prieš pasirinkdami paklauskite savęs, ar jums tikrai to reikia. Gal apsieitumėte su tuo, ką jau turite? Gal galite rasti panaudotą daiktą?

 

Pirkite ilgaamžiškesnius daiktus. „Mažinti, dar kartą panaudoti ir perdirbti“ – tapo augančio judėjimo moto. Judėjimas kviečia mažiau šiukšlinti ir mažinti emisiją mažiau perkant, pasirenkant patvarius daiktus vietoj vienkartinių, taisyti, o ne išmesti, ir perleisti daiktus kitiems.

 

Perdirbimas: mažinkite atliekas prieš pirkdami. Apie trečdalį atliekų, patenkančių į mūsų sąvartynus, sudaro išmetamos pakavimo medžiagos. Kiekvienais metais gaminant popierių, plastiką, aliuminį, stiklą ir putų polistirolį, kuriuose laikomi ir į kuriuos įvyniojami mūsų pirkiniai, sunaudojami dideli gamtinių išteklių ir iškasamo kuro kiekiai. Teikite pirmenybę tiems produktams, kuriems naudojama perdirbama pakavimo medžiaga ar medžiaga iš perdirbtos žaliavos. Taip pat saikingai supakuotiems. Kai įmanoma, pirkite dideliais kiekiais ir ieškokite superkamos ar kelis kartus panaudojamos stiklinės taros.

Perdirbimas. Rūšiuokite popierių, stiklą, plastiką, plieną, aliuminį. Nors šioms medžiagoms surinkti, gabenti, rūšiuoti, valyti ir perdirbti naudojama energija, jos reikia kur kas mažiau, negu perdirbti tinkamoms medžiagoms transportuoti į sąvartynus, o naują popierių, butelius ir skardines gaminti iš šviežios žaliavos..

Manoma, jog jei 100 000 žmonių, kurie paprastai nerūšiuoja šiukšlių, pradėtų tą daryti, visi kartu sumažintų anglies dioksido emisiją 42 000 tonų per metus. Papildoma nauda: perdirbimas mažina taršą ir saugo natūralius išteklius, įskaitant vertingus medžius, sugeriančius anglies dioksidą.

Nešvaistykite popieriaus. Popieriaus gamyba yra ketvirtoji pagal energijos sąnaudas pramonės šaka, neminint, kad labiausiai teršianti ir niokojanti mūsų miškus. Be panaudoto popieriaus perdirbimo yra dar keletas dalykų, kuriuos galite nuveikti, mažindami visas popieriaus sąnaudas. Apribokite popierinių rankšluosčių naudojimą, kur tik galite, naudokite abi popieriaus lapo puses.

Nešiokite produktus ir pirkinius daugkartinio naudojimo krepšiuose. Amerikiečiai kasmet sunaudoja 100 milijardų pirkinių krepšelių. Teigiama, kad apytikriai daugiau nei 12 milijonų barelių naftos kiekvienais metais sunaudojama vien tik plastikinių pirkinių maišelių, kurie vienąkart panaudoti patenka į sąvartynus, o paskui reikia amžių jiems suirti, gamybai.

 Popieriniai krepšiai taip pat yra problema: norint užtikrinti, jog bus pakankamai tvirti, dauguma gaminami iš neperdirbto popieriaus, kuriam reikia kirsti medžius, sugeriančius anglies dioksidą. Eidami į parduotuvę neužmirškite neštis daugkartinio naudojimo krepšius. Kai jūsų paklaus: „Plastikinį ar popierinį?“, atsakysite: „Jokio“.

Kompostas. Kai organinės atliekos, pavyzdžiui, likučiai iš virtuvės ar sugrėbti lapai išmetami į bendras šiukšles, jie yra suspaudžiami ir atsiduria giliai sąvartynuose. Be deguonies, padedančio jų natūraliam irimui, organinės medžiagos fermentuojasi ir išskiria metaną, kuris yra veiksmingiausios šiltnamio efektą sukeliančios dujos – dvidešimt tris kartus smarkiau veikiančios planetos klimatą nei anglies dioksidas. Priešingai, kai organinės atliekos tinkamai kompostuojamos soduose, iš jų gaunamos puikios trąšos, suteikiančios dirvai energijos ir ją maitinančios. Ir, žinoma, sumažėja tūris, suverčiamas sąvartynuose.

Pertvarkykite savo dietą ir vartokite mažiau mėsos.

 

Pirkite vietinius gaminius. Dar vienas būdas taupyti energiją – tai valgyti maisto produktus, kurie auginami ir gaminami arti jūsų gyvenamosios vietos. Kiek tik įmanoma pirkite iš vietos ūkininkų ar iš bendruomenės remiamų žemės ūkio kooperatyvų. Tuo labiau, kad daug naudingiau susidaryti dietą iš maisto produktų, atitinkančių gyvenamosios vietovės sezoną, negu iš maisto produktų, pristatomų iš tolybių.

 

Dalyvaukite pokyčiuose. Mūsų veiksmai, padedantys įveikti klimato krizę, gali išsiplėsti toli už asmeninės emisijos mažinimo ribų. Tęsdami studijas apie aplinkos būklę ir jos gerinimą, galime informuoti ir skatinti veikti kitus.

Galime paaiškinti kaimynams, mokyklose ir darbovietėse, rasti būdų įgyvendinti programas įvairiose bendrijose. Kaip demokratinės visuomenės piliečiai, galime remti kandidatus, kurie jaučia atsakomybę už aplinką, ir galime pasinaudoti teise balsuoti už lyderius, atsidavusius ekologinei pusiausvyrai. Galime išsakyti savo nepritarimą, kai mūsų išrinkti lyderiai vykdo politiką, žalingą gamtai, galime mitinguoti, pritarti programoms ir veiksmams, remiantiems visuotinį bendradarbiavimą šiais klausimais. Kaip vartotojai, galime pasinaudoti pasirinkimo teise ir investuojamąja galia ir skelbti, kad remiame sąžiningas, lyderiaujančias bendroves ir realizavimo rinkas, ir visiškai netoleruojame tų, kurie demonstruoja nerūpestingumą ir neigimą.

 

Sužinokite daugiau apie klimato pokyčius.

Yra daugybė interneto puslapių, kurie pateiks daugiau informacijos apie klimato pokyčius ir visuotinį atšilimą.

 http://ec.europa.eu/environment/climat/campaign/index_lt.htm

Padėkite sužinoti kitiems. Pasidalinkite tuo, ką sužinojote, su kitais. Papasakokite šeimai, draugams, kolegoms apie klimato pokyčius, paaiškinkite, ką jie gali nuveikti spręsdami problemą. Jei turite galimybę, kalbėkite platesnei auditorijai ar parašykite laišką į vietos ar mokyklos laikraščio diskusijos puslapį ar to leidinio redaktoriui. Aktyviai ir tiesiogiai skatindami kitus imtis atitinkamų veiksmų, galite mažinti emisiją gerokai už savo namų sienų. Pagalvokite, kaip galite paveikti kitus darbovietėje, mokykloje, maldos namuose – visur.