Žemė

Mieli Edianos lankytojai, visi esame girdėję, kad šiuo metu mūsų tikruosius ir vienintelius namus – Žemelę – reikia kuo skubiau gelbėti nuo žmonijos pridarytų klaidų. Pateikiame Jums informaciją apie tai, kokiu mastu šiuo metu mūsų planetoje vyksta neigiamos permainos ir kaip kiekvienas iš mūsų, pradėdamas nuo savęs, gali pradėti tai keisti.
(Šios skilties informacija paruošta pagal Al Gore knygą „Nepatogi tiesa“)
 
Dauguma žmonių šiandien vis dar klaidingai galvoja, jog Žemė yra tokia didelė, kad žmonija negali daryti įtakos planetos ekologinės sistemos veiklai. Toks tvirtinimas anksčiau gal ir buvo teisingas, bet dabar nebetinka. Žmonių skaičius išaugo, technologijos tapo tokios sudėtingos, kad dabar smarkiai veikiame daugumą aplinkos sričių. Labiausiai pažeidžiama Žemės ekologinės sistemos dalis yra atmosfera, nes jos sluoksnis labai plonas.
 
„Jei turite lakuotą gaublį, žinokite, jog to lako sluoksnio storis yra maždaug toks,
kaip Žemės atmosferos sluoksnis palyginus su Žeme.“
Carlas Saganas
 
Iš tikrųjų Žemės atmosferos sluoksnis toks plonas, kad galime visiškai pakeisti jo cheminę sudėtį. Ypač smarkiai padidinome anglies dioksido – svarbiausių taip vadinamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų – kiekį. Kaip tai pasireiškia? Saulės energija prasiskverbia į atmosferą ir įkaitina Žemę. Dalis tos Žemę įšildžiusios energijos infraraudonųjų bangų pavidalu išspinduliuojama atgal į kosmosą. Esant normalioms sąlygoms, dalis atsispindinčių infraraudonųjų spindulių natūraliai sulaikoma atmosferoje, todėl Žemė temperatūra yra tinkama gyvybei. Šiuo metu susiduriame su problema – dėl didėjančio anglies dioksido ir kitų dujų, sukeliančių šiltnamio efektą, kiekio, storėja atmosferos sluoksnis, per kurį vis sunkiau atgal į kosmosą prasiskverbia infraraudonieji spinduliai. Jei šis sluoksnis būtų plonesnis, spinduliai paliktų atmosferą ir sklistų toliau i Visatą. O dabar Žemės atmosferos ir vandenynų temperatūra nuolat kyla. Štai kas yra klimato krizė.
 
Visuotinis atšilimas labai paveikė Tibeto plokščiakalnyje esantį Himalajų ledyną. Septynių Azijos upių baseinai, esantys plokščiakalnyje, girdo apie 40% pasaulio gyventojų. Per ateinančius 50 metų, jei pasaulis drąsiai ir greitai nesušvelnins visuotinio atšilimo, šie 40% žmonijos gali pajusti rimtą geriamo vandens trūkumą.  
 
Šylant vandenynams, stiprėja audros. 2004m. Floridą nusiaubė keturi neįprastai galingi uraganai. Tyrimai patvirtina, kad šiltesnis viršutinio vandenyno sluoksnio vanduo gali sukelti galingesnius uraganus. Klimato atšilimas labiausiai veikia uraganų dažnumą, kas anksčiau buvo laikoma natūraliu cikliškumu. Stiprių vėtrų, susiformuojančių ir Atlanto, ir Ramiajame vandenynuose, trukmė ir intensyvumas nuo 1970 metų padidėjo maždaug 50% (MIT tyrimas).
 
Kai kuriuose regionuose labai sumažėjo kritulių kiekis. Tokie pokyčiai turi neįtikėtinų pasekmių – Afrikoje per keturiasdešimt metų nuo nesibaigiančios sausros, kurią sukėlė kritulių sumažėjimas, išdžiuvo anksčiau šeštas pagal didumą pasaulyje buvęs Čado ežeras. Dar viena paradoksali klimato atšilimo poveikio pasekmė yra ta, kad nors ir stipriau garuoja vandenynai, tačiau dirvožemio drėgmė mažėja, dėl to pasaulyje didėja dykumų plotai.
 
Visuotinio atšilimo skeptikai dažnai teigia, jog visuotinis atšilimas yra tik iliuzija, atspindinti cikliškus gamtos svyravimus. Norėdami sustiprinti savo teiginį, jie dažnai remiasi Viduramžiais buvusiu atšilimo periodu. Tačiau Viduramžių atšilimo periodas yra vargiai sulyginamas su didžiuliu temperatūros pakilimu per praėjusią pusę amžiaus.
 
Dvi vietos žemėje yra tarsi indikatoriai, šie regionai itin jautrūs visuotinio atšilimo poveikiui. Tai Arktis ir Antarktis. Abiejose šalčio karalystėse mokslininkai pastebi sparčiausius pokyčius ir ankstyviausią, dramatiškiausią klimato pasikeitimo poveikį nei bet kur kitur planetoje. Drastiškas visuotinio atšilimo poveikis Arktyje yra vis greitėjantis ledo tirpimas. Temperatūra čia kyla greičiau nei kitose Žemės rutulio vietose.
 
Naujienos apie tirpstantį ledą yra ypač skaudžios gyviems padarams, pavyzdžiui, poliariniams lokiams. Tyrimai rodo, kad neseniai nuskendo daugybė poliarinių lokių, anksčiau tokios mirtys būdavo retos. Dėl tirpstančio ledo, lokiams nuo lyties iki lyties tenka nuplaukti žymiai ilgesnius atstumus, nes kai kuriose vietose ledo kraštas nuo kranto nutolęs trisdešimt ar keturiasdešimt mylių. Ką reiškia, kad planetos „pakaušyje“ tyvuliuoja toks milžiniškas atviro vandens plotas? Juk jis turėtų būti – bet jau nebėra – padengtas ledu. Turime smarkiai susirūpinti, nes tai turės rimtų pasekmių visam pasauliui.
 
Ledas, ar jis būtų atskilęs nuo kalnų ledyno, ar nuo ledo šelfo, tirpdamas ir krisdamas į vandenį, kelia jūros lygį. Čia viena priežasčių, kodėl visame pasaulyje kyla jūros lygis. Ir nepaliaus kilti, jei greitai nesustabdysime visuotinio atšilimo. Jei Grenlandija nutirptų arba ledas atskiltų ir nuslystų į jūrą, arba jei taip atsitiktų su puse Grenlandijos ir puse Antarktidos, tuomet jūros lygis visame pasaulyje pakiltų nuo penkių iki šešių metrų.
 
„Pasaulio žemėlapį reikės perbraižyti.“
Seras Davidas Kingas, Jungtinės Karalystės mokslinis patarėjas
 
Yra nemažai žinių apie anglies dioksido, kurį išmetame į atmosferą, poveikį. Bet turime pagalvoti ir apie cheminę vandenynų transformaciją. Okeanų cheminę sudėtį visame pasaulyje keičiame įvairiausiais būdais. Dėl to atsiranda daug naujų „mirusių teritorijų“, kur vandenyne nėra gyvybės. Kai kurios jų atsiranda dėl šiltesniuose vandenyse žydinių dumblių, mintančių žmonių veiklos taršalais. Dauguma šių žydinčių dumblių auga įspūdingu ir su niekuo nesulyginamu mastu keliose vietose. Viena jų – mūsų Baltijos jūra. 2005m. daug poilsiaviečių prie Baltijos jūros dėl dumblių turėjo būti uždarytos. Panašus reiškinys stebimas Floridoje raudonųjų potvynių metu.
pagrindinis struktūra kontaktai